Atkreiptas dėmesys į miško želdinių priežiūrą

Šiaulių RAAD Miškų kontrolės skyrius, siekdamas geriau organizuoti privačių miškų savininkų švietimą ir mokymą bei atkreipti miško savininkų didesnį dėmesį į miško želdinių priežiūrą, balandžio 30 d. Kelmės rajono miško savininkams organizavo praktinį seminarą miško želdinių priežiūros klausimais. Panašaus pobūdžio seminarus miško savininkams Miškų kontrolės skyrius organizuoja jau ketvirtus metus. Jie vyko Šiauliuose, Telšiuose, Mažeikiuose, šiemet – Kelmėje. Šio seminaro reikalingumą lėmė prastėjanti želdinių būklė privačiuose miškuose.

Seminare akcentuota, kad privatūs miškai turi didelę įtaką bendrai miškų būklei Kelmės rajone, kur valstybiniai miškai užima 44 proc. miškų ploto, privatūs – 40 proc. ir 16 proc. miškų rezervuota nuosavybės atstatymui. Kelmės rajono miškuose  vyrauja eglynai (jų daugiau kaip 38 proc.), beržynai (20 proc.), pušynai (17 proc.), baltalksnynai (8 proc.), drebulynai (3 proc.).

Šiaulių RAAD Miškų kontrolės skyriaus vedėjas Robertas Paulauskas informavo, kad pastaruoju metu daugelio miško savininkų plynai iškirstose kirtavietėse atkurtas miškas dėl nepriežiūros virsta menkaverčių medžių rūšių ir krūmų sąžalynais. Didėja drebulynų (su puviniu) ir baltalksnynų plotai, kurie ateityje gali tikti tik technologinių skiedrų ir malkų gamybai. Jeigu privačiuose miškuose situacija nesikeis, ateityje  minkštųjų lapuočių medžių rūšys po truputį išstums spygliuočius, o tai gali  turėti neigiamų pasekmių bendrai Šiaulių regiono miškų ekosistemai ir  ekonomikai.

Šią prielaidą R. Paulauskas pagrindė Kelmės rajone 2002–2004 m. plynų kirtimų kirtavietėse įveistų miško želdinių būklės įvertinimo faktais. Per 3-ejus metus šiame rajone plynais kirtimais iškirsta 634 ha privačių miškų. Patikrinus 97,5 ha (15 proc.) atkurtų kirtaviečių, nustatyta, kad 40,4 ha (41 proc.) miško želdinių būklė yra patenkinama, želdinių priežiūros darbai vykdyti arba jie dar nereikalingi ir 57,1 ha (59 proc.) miško želdinių būklė yra bloga. Pagrindinė priežastis –  laiku neiškirsti spygliuočių želdinius stelbiantys medeliai ir krūmai bei nevykdyta želdinių apsauga nuo žvėrių. Dvylikai miško savininkų surašyti privalomi nurodymai. Jie įpareigoti iki nustatytos datos atlikti želdinių priežiūros darbus. Keturiems miško savininkams, nevykdžiusiems nurodymų, paskirtos administracinės baudos.

Kalbėta ir apie bendras privačių miškų atkūrimo problemas. Aplinkos ministrui 2008 m. patvirtinus naujus, liberalesnius Miškų atkūrimo ir įveisimo nuostatus, privačių miškų atkūrimas ženkliai ,,pagerėjo” visame Šiaulių regione, kadangi paskirose augavietėse drebulės ir beržai buvo įteisinti kaip tikslinės medžių rūšys. Tai žinodami, vis mažiau miško savininkų plynai iškirstose kirtavietėse atkuria miškus dirbtiniu būdu. Konstatuota, kad daugiau kaip 60 proc. plynų kirtaviečių paliekama atželti. Ne tik miškų kontrolės pareigūnams turėtų rūpėti, kokių rūšių sudėties, kokio produktyvumo ir našumo medynus turėsime po kelių dešimtmečių privačiuose miškuose.

Pasidžiaugta, kad Kelmės rajone, lyginant su kitais, daugiausia įveista naujų miškų žemės ūkiui netinkamuose plotuose: 2009 m.– 324,7 ha, o nuo 2006 m. iš viso – 848,3 ha. Tai rodo, kad sėkmingai įsisavinama ES parama naujiems miškams įveisti, ženkliai prisidedama, įgyvendinant šalies miškingumo didinimo programą.

Seminare miško savininkams suteiktos konsultacijos želdinių priežiūros klausimais. Šiaulių RAAD Miškų kontrolės skyriaus vyriausiasis specialistas Raimondas Šiukšteris supažindino su pagrindiniais miško želdinių priežiūros darbais, jų tikslais ir rezultatais; paaiškino, kad želdinių ir žėlinių priežiūra susideda iš darbų visumos, kuri ženkliai pagerina pasodintų medelių ir savaiminukų augimą. Šie darbai miškų savininkams privalomi, nes tai reglamentuoja Miškų įstatymo 15 str. 2 d. ir 5 d., Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 28 p. ir 31.7 p. bei Miškų atkūrimo ir įveisimo nuostatų 2 p. ir 20 p. reikalavimai. Informuota, kokios želdinių apsaugos priemonės yra efektyviausios ir dažniausiai naudojamos praktikoje ir kas miško savininkų laukia, jei minėtų darbų nevykdys.

Šiaulių RAAD Miškų kontrolės skyriaus vyriausiasis specialistas Kazimieras Gedvilas miško savininkus supažindino su Kaimo plėtros 2007–2013 m. programos pakeitimais; akcentuota, kad miško įveisimo, priežiūros ir apsaugos išmokos padidintos beveik 30 proc. Miško priežiūros ir apsaugos išmokos bus mokamos ir už miškų ūkio paskirties žemėje esančiose žemės ūkio naudmenose įveistą mišką, jei šios naudmenos atitinka geros agrarinės būklės reikalavimus. Pagrindinis reikalavimas – miškas turi būti įveistas ne vėliau nei prieš 2-ejus metus nuo paramos paraiškos pateikimo dienos.

Miško savininkams kilo daug klausimų dėl infrastruktūros objektų įrengimo IV gr. ūkiniuose miškuose, dėl kertinių miško buveinių inventorizavimo. Paaiškinta, kad rekreacinės paskirties miško infrastruktūros objektų įrengimas ir gerinimas ES išmokomis remiamas II B, III, ir IV grupių miškuose. Miško valda turi priklausyti pareiškėjui nuosavybės teise, bendrosios dalinės arba jungtinės nuosavybės teise arba gali būti nuo paramos sutarties pasirašymo ne trumpesniam kaip 10 metų laikotarpiui iš privačių asmenų nuomojama, valdoma panaudos ar kitais įstatymų numatytais pagrindais.

Savininkai informuoti apie padidintos miškų aplinkosaugos išmokos bei išmokos už pagrindinių miško kirtimų nevykdymą identifikuotose kertinėse miško buveinėse (KMB) iki 963 Lt/ha (prieš tai buvo 587 Lt/ha); už neplynus kirtimus vietoj galimų plynų iki 483 Lt/ha (buvusi išmoka – 293 Lt/ha). Tačiau kertinė miško buveinė turi būti ne mažesnė kaip 0,5 ha. Miško savininkai taip pat informuoti, kad ateityje numatoma atsisakyti reikalavimo pateikti RAAD išduodamą pažymą dėl pagrindinių kirtimų nevykdymo KMB paskutiniais paramos gavimo metais; kad vykdant neplyną kirtimą vietoj plynojo, nereikės tikslinti miškotvarkos projekto. Tokiu atveju nebereikės pateikti ir pažymos iš RAAD, kad vietoj neplynojo kirtimo galėjo būti vykdomas ir plynasis kirtimas. Paraiška turės būti teikiama seniūnijoje pagal pareiškėjo valdos registrų centro įregistravimo vietą. Kasmet reikės deklaruoti miško plotą tiesioginių išmokų surinkimo laikotarpiu.

Padidintos ,,Natura 2000“ išmokos už ūkinės veiklos miškuose sustabdymą. Vienkartinė išmoka už papildomų augančių medžių bioįvairovei palikimą vykdant plynus kirtimus padidinta iki 759 Lt/ha (prieš tai buvo 142 Lt/ha). Kasmetinė išmoka už pagrindinių miško kirtimų uždraudimą padidinta iki 963 Lt/ha (buvo 618Lt/ha),  už plynų kirtimų uždraudimą – iki 483 Lt/ha (buvo 325 Lt/ha), už sausuolių palikimą, kai juos draudžiama kirsti, – iki 185 Lt/ha (buvo 169 Lt/ha).

Tytuvėnų miškų urėdijos vyr. miškininkas Valdas Gasiūnas informavo apie urėdijos teikiamas paslaugas miškų savininkams, miško medelyne užauginamus sodmenis miškams atkurti ir įveisti. Jis akcentavo, kad miškų savininkai galėtų aktyviau naudotis ir miškų urėdijų teikiamomis paslaugomis miškų priežiūrai – pasirašyti tipines sutartis, patvirtintas Aplinkos ministerijos, kuriomis miškų urėdija įsipareigotų: užtikrinti riboženklių priežiūrą, ribinių linijų prakirtimą ir atnaujinimą;  vykdytų darbus, susijusius su sanitarine, priešgaisrine apsauga, miškų atkūrimu, prižiūrėtų sausinimo sistemas; gesintu gaisrus, pastebėjus savavališką kirtimą, imtųsi priemonių išaiškinti pažeidėjus. Tai ypač pravartu būtų toliau nuo miško valdos gyvenantiems savininkams. Deja, ši paslauga tarp privačių miško savininkų kol kas nėra populiari.

„Husgvarnos“ prekybos atstovas supažindino susirinkusiuosius su miško želdinių priežiūrai skirtais naujausiais pjūklais, papasakojo apie eksploatavimo išlaidas, asortimentą, suteikė galimybę pjūklus išbandyti miške, įsitikinti kiekvieno privalumais. Tytuvėnų miškų urėdijos miškuose parinktuose objektuose savininkai galėjo akivaizdžiai įsitikinti, kokią praktinę naudą duoda laiku atlikti miško želdinių priežiūros darbai ir kaip atrodo miškas, kai šie darbai nevykdyti.

Šiaulių RAAD Miškų kontrolės skyrius šia tema planuoja mokymus miško savininkams pratęsti ir šių metų IV ketvirtį, skelbti konkursą „Geriausiai miško želdinius prižiūrintis miško savininkas Šiaulių regione“.

Seminare dalyvavęs Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus vyriausiasis specialistas Valentinas Poznanskas trumpai apžvelgė miško želdinių būklę privačiuose miškuose šalies mastu; apibendrindamas pažymėjo, kad tokie seminarai miškų savininkams aktualiais klausimais turėtų būti organizuojami visuose RAAD-uose. Valstybinę miškų kontrolę vykdantys pareigūnai turi užsiimti ne vien kontrole, bet ir miško savininkų konsultavimu, mokymu. Šie darbai 2010 m. yra numatyti kaip prioritetiniai.

Šiaulių RAAD Miškų kontrolės skyriaus inf.

"Mūsų girios"

© Visos teisės saugomos UAB "MMC Forest" 2009 m. sprendimas: martynasp.com