Susitikime – dėmesys selekcinių beržynų veisimui
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Miškų institute, Dubravos, Veisiejų bei Šilutės miškų urėdijose pavasarį lankėsi grupė miškininkų iš Latvijos – „Latvijas Valsts Meži“ (Latvijos valstybiniai miškai) padalinio „Sėklos ir augalai“ direktorius G. Grandans, Latvijos valstybinio miškų tyrimo instituto „Silava“ mokslininkas dr. K. Liepinš, „Latvijas Finieris“ kompanijos valdybos pirmininkas Z. Bacans ir kiti.
Latviai apžiūrėjo pagal 2008 m. bendrų mokslinių tyrimų sutartį tarp Latvijos valstybinio miškų tyrimo instituto „Silava“ ir Lietuvos miškų instituto 2008 m. Dubravos, Veisiejų ir Šilutės miškų urėdijose įveistus bendrus karpotojo beržo eksperimentinius želdinius. Kiti šios serijos želdiniai yra įveisti Latvijoje – prie Rezeknės ir Liepojos. Šio projekto ir eksperimentinių želdinių tikslai yra dvejopi:
1) palyginti skirtingos kilmės Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos karpotojo beržo populiacijų rinktinių medžių palikuonių šeimų augimą;
2) palyginti skirtingų sodmenų tipų (konteinerizuotų ir atvirų šaknų, pusės metų, vienmečių ir dvimečių sodinukų) prigijimą, augimą ir stiebų bei medienos kokybę.
Pirmojo tyrimų tikslo iniciatoriai buvo tuometinis Lietuvos miškų institutas ir Miško genetinių išteklių, sėklų ir sodmenų tarnyba, kurios, įgyvendindamos 2003 m. aplinkos ministro patvirtintą ilgalaikę Lietuvos miško genetinių išteklių išsaugojimo ir selekcijos plėtros programą, kasmet įvairiuose Lietuvos kilmės rajonuose veisia serijas selekcinių bandomųjų želdinių. Jie skirti įvairiomis aplinkos sąlygomis išbandyti Lietuvos bei kaimyninių šalų rinktinių medžių palikuonis ir pagal kompleksą požymių atrinkti tinkamiausius antros kartos miško sėklinėms plantacijoms veisti bei selekcijai Lietuvoje plėtoti. 2008 m. serijos karpotojo beržo bandomuosiuose želdiniuose Dubravos, Veisiejų ir Šilutės miškų urėdijose, kurių kiekvieno plotas 2–2,5 ha, bandomos 33 iš Lietuvos ir 99 iš Lenkijos rinktinių (pliusinių) medžių palikuonių šeimos.
Antrojo tikslo iniciatoriai – Latvijos kolegos. Bendrovės „Latvijos Finieris“ specialistų atlikta ilgalaikė strateginė analizė ir prognozės parodė, kad, esant dabartiniams fanerą Latvijoje ir Lietuvoje gaminančios bendrovės „Latvijas Finieris“ gamybos tempams, Latvijoje ir Lietuvoje po 3–4 dešimtmečių gali pristigti beržo žaliavos. Bendradarbiaujant bendrovėms „Latvijas Finieris“ ir „Latvijas Valsts Meži“ su Latvijos valstybiniu miškų tyrimo institutu „Silava“ pradėta plati beržo selekcijos, daigynų plėtros ir želdymo programa. Jos eigoje Latvijos kolegos labai daug nuveikė: atrinkta apie 700 rinktinių medžių, įveista per 30 ha beržo bandomųjų želdinių, įkurta antros kartos sėklinė plantacija šiltnamyje, įsteigti modernūs daigynai, kuriuose panaudojant pažangiausias technologijas šiltnamiuose auginami ypač kokybiški selekcinio beržo sodmenys su uždara šaknų sistema. Bendrovė „Latvijas Finieris“, galvodama apie galimą beržo medienos trūkumą ateityje, suinteresuota plėsti kokybiškų ir sparčiai augančių sodmenų auginimą ir beržo želdinių veisimą ir Lietuvoje. Latviai pateikė jų šalyje selekcionuoto beržo skirtingo tipo sodmenis išbandyti Lietuvos sąlygomis bei palyginti su mūsų naudojamais beržo sodmenimis. Latvijos ir Lietuvos specialistai 2008 m. ir 2009 m. atlikto ištisinius matavimus visuose trijuose eksperimentiniuose želdiniuose Lietuvoje ir dvejuose želdiniuose Latvijoje. Tyrimų rezultatai paskelbti Latvijos spaudoje.
Šiemet aptarta skirtingų sodmenų tipų ir skirtingos genetinės kilmės sodinukų augimo eiga. Po dvejų metų ypač įspūdingų rezultatų (187–206 cm vidutinio aukščio ir 90,3–98,3 proc. išsilaikymą) 3-uose bandomuosiuose želdiniuose Lietuvoje pasiekė Latvijos valstybinių miškų kompanijos ,,Podini“ daigyne išauginti 1,5 metų (0,5+1) latviški selekciniai sodinukai. Jie buvo pasėti vasarą, tuoj surinkus sėklas, į mažus HIKO V 50 SS 50 cm3 konteineriukus šiltnamyje, kitą pavasarį persodinti į atvirą daigyną. Kiek prasčiau augo sodinukai iš „Latvijas Finieris“ bendrovės ,,Zabaki“ daigyne Roottrainers Sherwood konteineriuose (175 cm3) užaugintų 1-erių metų sėjinukų – jie pasiekė 121–182 cm aukštį. Neblogai augo ir sodinukai iš „Latvijas Finieris“ Zabaki daigyne Lannek Plantek 35F konteineriuose (275 cm3) užaugintų 1-erių metų sėjinukų – jie pasiekė 127–164 cm aukštį. Latvijos valstybinių miškų kompanijos Strenči daigyne HIKO V 120 SS (120 cm3) išauginti pusės metų selekciniai sodinukai bandomuosiuose želdiniuose Lietuvoje per 2-ejus metus pasiekė 127–145 cm vidutinį aukštį.
Mūsų miškininkų gėdai, prasčiausiai išliko (52,3–77,7 proc.) ir prasčiausiai augo medeliai iš 2-jų metų amžiaus (2+0) sėjinukų, išaugintų Lietuvoje šiltnamyje atvira šaknų sistema. Lietuviškos kilmės sodinukai 3-se bandomuosiuose želdiniuose pasiekė tik 103–149 cm vidutinį aukštį, o lenkiškos kilmės – 87–137 cm. Žymiai geriau augo tik Dubravos EMM urėdijos beržo sėklinės plantacijos sodinukai (2+0) – skirtinguose eksperimentiniuose želdiniuose jie pasiekė 116–160 cm vidutinį aukštį. Šios plantacijos medeliai augtų dar sparčiau, jei sodmenys būtų buvę išauginti konteineriuose su uždara šaknų sistema ir būtų buvę tinkamų dydžių. Po pirmųjų ir antrųjų auginimo metų atlikti matavimai rodo, kad skirtumai (procentais) pagal augimą nesumažėja.
Susitikimo dalyviai, išanalizavę Lietuvos ir Latvijos eksperimentinių želdinių auginimo rezultatus, priėjo prie nuomonės, kad našūs ir kokybiški miškai išaugs, kai juos veisime iš selekcinių, gerų biologinių – techninių rodiklių sodmenų. Tikimės, kad, sekdami Latvijos pavyzdžiu, mūsų valstybinių miškų vadovybė neatidėliotinai imsis reikiamų priemonių selekcijai ir selekcinei sėklininkystei plėtoti ir daigynams modernizuoti Lietuvoje.
Dr. (HP) Alfas Pliūra
Lietuvos agrarinių ir miško mokslų centro Miškų institutas
"Mūsų girios"
| Komentarai | |
